pašėlynė

pašėlỹnė sf. (2) 1. pašėlęs dalykas, pašėlimas: Pašėlỹnė – kai pradėjo siausti, ir galo nėra Pgr. 2. vargas, blogumas: Yra pašėlỹnė su tais vaikais Vn. Vienai gyventi tai tik pašėlỹnė Up.